Pirmieji kūdikio gyvenimo metai – tai ne tik augimas centimetrais ar kilogramais. Tai laikotarpis, kai formuojasi nervų sistema, emociniai atsakai ir gebėjimas susitvarkyti su stresu ateityje. Ir vienas svarbiausių dalykų šiame procese – fizinis artumas.
Šiuolaikiniai neurologijos ir raidos psichologijos tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurie pirmąjį gyvenimo laikotarpį dažnai laikomi, guodžiami ir raminami, turi geriau išsivysčiusias smegenų jungtis tarp prefrontalinės žievės ir migdolinio kūno. Šios jungtys yra tiesiogiai susijusios su emocijų reguliavimu, gebėjimu nusiraminti ir streso valdymu vėlesniame amžiuje.
Kaip smegenys „mokosi“ saugumo
Kūdikio nervų sistema dar nėra brandi. Jis pats nemoka nusiraminti, todėl ramybę „skolinasi“ iš suaugusiojo. Kai kūdikis laikomas miegant, jo organizmas patiria pasikartojančią patirtį:
– širdies ritmas lėtėja,
– kvėpavimas tampa gilesnis,
– streso hormonų lygis mažėja.
Šie pasikartojantys signalai smegenyse įrašo labai aiškią žinutę: pasaulis yra saugus, o įtampą galima išgyventi be panikos. Tai tampa pagrindu savireguliacijai, kuri bus naudojama visą gyvenimą.
Kodėl tai nėra „lepimas“
Dažnai tėvai vis dar girdi įspėjimus, kad laikymas miegant „pripratins“, „padarys vaiką priklausomą“ ar „sutrukdys savarankiškumui“. Tačiau mokslas sako priešingai. Saugiai prisirišę vaikai ilgainiui tampa savarankiškesni, drąsesni ir emociniu požiūriu stabilesni.
Tai vyksta todėl, kad jų nervų sistema buvo išmokyta ramybės anksti, o ne palikta tvarkytis su stresu viena.
Ilgalaikė nauda emocinei sveikatai
Tyrimai rodo, kad nuoseklus artumas pirmaisiais metais siejamas su:
– mažesne nerimo sutrikimų rizika,
– geresniu emocijų atpažinimu ir valdymu,
– didesniu atsparumu stresui,
– stipresniu saugaus prisirišimo jausmu.
Tai reiškia, kad laikymas miegant veikia ne tik „čia ir dabar“, bet ir kuria emocinį pamatą visai vaikystei ir paauglystei.
Ką tai reiškia tėvams kasdienybėje
Jums nereikia sudėtingų metodikų ar idealių grafikų. Smegenims svarbiausia ne sistema, o nuoseklus, švelnus buvimas. Laikymas, sūpavimas, užmigimas glėbyje ar buvimas šalia – visa tai nėra klaidos. Tai yra investicija į vaiko emocinę sveikatą.
Kartais pats paprasčiausias veiksmas – rankos aplink kūdikį – yra stipriausia, ką galime jam duoti.
